top of page

Ultravioletinės dezinfekcijos pagrindai

Dalykai, kurių mes nesuprantame, dažniausiai sukelia smalsumą arba nepasitikėjimą. Ultravioletinė spinduliuotė yra vienas iš tų dalykų, su kuriais susipažinus pradedame vertinti teikiamą naudą. Trumpa istorinė pažintis su ultravioletine spinduliuote ir šia technologija paremtų sprendimų veikimu.

Ultravioletiniai spinduliai (UV) – tai elektromagnetinių bangų spektro dalis, prasidedanti nuo bangos ilgio 200 nanometrų (nm) ir siekianti violetinės matomos šviesos bangų ilgį (400 nm).

Ultravioletiniai spinduliai skirstomi
į 3 svarbiausias zonas:

UV-C (<280 nm)

Group 24.png

UV-B (315–280 nm

Group 25.png

UV-A (380–315 nm)

Group 26.png

Tačiau yra ir tarpinių zonų, kurias rekomenduoja ISO standartas.

Vienas geriausiai žinomų ultravioletinių spindulių šaltinių yra saulė ir kitos žvaigždės, kurios spinduliuoja ultravioletinius spindulius. Tačiau tik 10% saulės spindulių yra ultravioletiniai spinduliai, o tik trečdalis šių spindulių patenka į žemės atmosferą, jog pasiektų žemę. Iš saulės pusiaują pasiekiantys ultravioletiniai spinduliai yra 95% UVA ir 5% yra UVB. Joks išmatuotas UVC spindulys nepasiekia žemės paviršiaus iš saulės, nes ozonas, deguonis ir vandens garai viršutinėje atmosferoje visiškai sugeria trumpiausius UV bangos ilgius.

Šiuo metu yra sukurta dirbtinių šaltinių skleisti ultravioletiniams spinduliams. Dirbtiniai šaltiniai yra baktericidinės lempos, gyvsidabrio garų lempos, halogeninės lempos, didelio intensyvumo išlydžio lempos, fluorescenciniai ir kaitinamieji šaltiniai ir kai kurie lazerių tipai.

Antibakterinių lempų UV-C šviesa jau nuo seno yra naudojama objektų, vandens ir patalpų dezinfekcijai. Senosios lempos, dar įvardijamos kaip kvarco lempa, veikdavo kvarcavimo principu. Šiuo būdu dezinfekavimas buvo vykdomas žmonėms nebūnant patalpoje, nes šviesai pasiekus odą ar akis, ji būtų kenksminga. Tad patalpos dezinfekavimas vykdavo žmonėms palikus aplinką. Tad verta paminėti, jog dabartinėje situacijoje toks sprendimo būdas nėra tinkamas – jei į patalpą grįžta COVID-19 sergantis žmogus, patalpoje vėl nebėra saugu.

1.png
2.png

UV-C spinduliai sunaikina įvairaus tipo bakterijas, virusus, grybeliai, pelėsis ir kiti patogenai. UV-C germicidinė spinduliuotė yra dezinfekavimo metodas, kai ultravioletinė šviesa, turinti trumpą bangos ilgį (253,7 nm), užmuša arba deaktyvuoja mikroorganizmus, sunaikindama nukleorūgštis ir sunaikindama jų DNR. Taip yra neleidžiama atlikti svarbių ląstelių funkcijų, tokių kaip reprodukcija.

Uždaros UV spinduliuotės įrenginiai – vienintelis sprendimas, nekenkiantis dezinfekcijos metu patalpoje esantiems žmonėms. Dezinfekavimas vykdomas, o asmenys to net nejaučia. UV lempa veikia įrenginio viduje, ventiliatorius įsiurbia orą iš patalpos, jį dezinfekuoja ir išleidžia į aplinką visiškai sterilų. Papildomai generuojami neigiami jonai atlieka dezinfekciją ir įrenginio išorėje.

Uždaros UV spinduliuotės įrenginių veiksmingumą sustiprina jų viduje įmontuotos titano dioksido nanodalelėmis padengtos plokštės. Titano dioksidas, reaguodamas su UV šviesa, atlieka jonizaciją – į aplinką skleidžia neigiamus deguonies ir hidroksilo jonus, o pati UV lempa generuoja nedidelius kiekius ozono.

Neigiami jonai ir ozono dalelės pasklinda su švariu oru po patalpą ir naikina mikroorganizmų apvalkalėlius įrenginio išorėje ore bei paviršiuose. Mažos trumpųjų bangų UV šviesos dozės yra saugios ir veiksmingos, nes nukenksminami įvairūs ligas sukeliantys virusai.

dezinfekcija.png

Rezultatas

Oro dezinfekcija per 10 minučių, o paviršių – per 8 valandas. Esminis įrenginio privalumas – sistemos veikia žmonėms nuolat esant patalpoje.

baktericidine lempa - kvarcavimas - produkcijos dezinfekcija - patalpų dezinfekcija - kvarco lempa

bottom of page